SKAMBĖJO PASKUTINIAI MOKSLO METŲ AKORDAI

Muzikos mokymas virtualioje erdvėje yra ypač sudėtingas ir, atrodo, net sunkiai įsivaizduojamas.
Nors šie mokslo metai prasidėjo su viltimi, kad socialinė izoliacija baigėsi, sugrįžusi pandemija vėl nutraukė įprastą menų mokyklos darbą. Grįžti prie virtualaus muzikos mokymo buvo sunku psichologiškai ir mokiniams, ir mokytojams. Daugelis muzikuojančių vaikų nori būti išgirsti, nori pajausti scenos jaudulį, muzikavimo džiaugsmą ir pasididžiavimą savo pasiekimais. Klausytojų įvertinimas motyvuoja, skatina pasitempti, siekti aukštesnio meistriškumo.
Todėl, užsitęsus karantinui, teko ieškoti naujų galimybių pasiekti savo auditoriją. Menų mokyklos Facebook puslapyje atsirado virtualūs penktadienio koncertai. Smagu, kad 11 koncertų ciklas sulaukė nemažai dėmesio. Mokinai ir mokytojai, manau, laukė savo draugų ir artimųjų palaikymo, komentarų, „patiktukų“. Tačiau jokie virtualūs koncertai nepranoks ir nepakeis gyvo muzikavimo – virtualūs plojimai, gėlės ir jaustukai neatstos gyvų klausytojų plojimų ir apkabinimų.
Todėl du paskutiniai mokslo metų penktadieniai buvo nepaprastas įvykis mokyklos istorijoje, atnešęs daug džiaugsmo visai mokyklos bendruomenei. Birželio 4 d. įvyko fortepijono mokytojos metodininkės Irenos Leskauskienės mokinės Viktorijos Jankauskaitės, o birželio 11d. – Erikos Vasiliauskaitės rečitaliai. Abi pianistės su savo mokytoja parengė po valandą trunkančias fortepijono muzikos programas, kuriose skambėjo J. S Bacho, J. Haydno, F. Šopeno, E. Grygo, F. Listo kitų fortepijono muzikos korifėjų kūriniai. Tai kompozitoriai, kurių kūrybos gelmė yra begalinė ir leistis į ją jaunam atlikėjui yra drąsus iššūkis. Merginos, profesionaliai vedamos mokytojos Irenos Leskauskienės, puikiai su juo susitvarkė. Skambėjo ne tik preciziškai tiksliai atlikti tekstai, bet ir tai, kas slepiasi tarp natų eilučių – muzikos magija, veržlumas, jautrumas. Puikiai pavyko atskleisti ir skirtingų epochų stilių ypatumus, kompozitorių meninius sumanymus. Reikia daug darbo, įkvėpimo, smalsumo ir meilės kūriniui, kad atrastum tą nepaprastą muzikinę magiją. Atlikėjo misija yra skleisti muzikos grožį, perteikiant jį per savo vidinį pasaulį. Tokios akimirkos yra ypatingos.
Šie du penktadieniai suteikė džiaugsmo, pasididžiavimo, abipusio dėkingumo jausmą ne tik mokytojai ir jaunosioms pianistėms, bet ir jų tėveliams, artimiesiems ir draugams. Tik darniai ir nuosekliai bendradarbiaujant galima pasiekti tokių gražių rezultatų.
Šiais koncertais merginos vainikavo savo aštuonerių metų darbą Algirdo Lipeikos menų mokykloje. Norisi tikėti, kad ši nepaprasta jaunųjų pianisčių gyvenimo patirtis bus labai brangi ir įsimintina, bet ne vienintelė. Rečitalius surengti paskatinusi, muzikos pažinimo takais lydinti mokytoja I. Leskauskienė abiems merginoms linkėjo, kad jie būtų ne paskutiniai. Na, o mokytojai norisi palinkėti naujų darbščių mokinių, nes darbas atskleidžia talentą.